Tibeto dievai ir demonai
Pasak tibetiečių žmogus - tai neatskiriama kosmoso dalis, todėl jis teigiamai ar neigiamai veikiamas visko, kas slypi begalinėje erdvėje. Tibeto kultūroje svarbią vietą užima idėja apie įvairių būtybių, supančių mus, poveikį kasdieniam žmogaus gyvenime. Manoma, kad mes betarpiškai susiję su šiomis būtybėmis, ir visai nesvarbu tikime mes jomis ar ne. Tibete, kaip ir kitose senosiose kultūrose, daug dėmesio buvo skiriama būtybėms gyvenančioms kituose išmatavimuose, taip pat ir tarpusavio santykių formavimui, siekiant naudos ar jų palankumo. Šis požiūris glaudžiai susijęs su Tibeto astrologija, medicina, religija bei kasdieniu žmonių gyvenimu.
Tiek Tibeto astrologijoje bei medicinoje, tiek ir religiniuose tekstuose minima begalės būtybių, kurių žmogus nemato, tačiau aiškiai gali pajusti jų poveikį sveikatai ar kasdieniame gyvenime. Pagrindinės ir galingiausios būtybės egzistuojančios visatoje skirstomos į aštuonias klases, tibetietiškai vadinamomis dedžed [sde brgyad]*. Šios „aštuonios klasės“ gali būti skirstomos į „išorines aštuonias klases“ [phyi yi sde brgyad], „vidines aštuonias klases“ [nang gi sde brgyad], „slaptas aštuonias klases“ [gsang ba‘i sde brgyad], „aukščiausias aštuonias klases“ [mchog gi sde brgyad], „magiškas aštuonias klases“ [sprul pa sde brgyad] bei „pasireiškiančias aštuonias klases“ [snang srid sde brgyad].
Žemiau pateikiamas bendras „aštuonių klasių“ aprašymas, bei jų galimas poveikis žmogaus gyvenime:
Lha [lha] (sanskr. Deva). Lha – tai bendras dievų ar pusdievių pavadinimas, taip pat reiškiantis ir vieną iš „aštuonių klasių“ dvasių grupę. Lha – dvasios, gyvenančios dangaus erdvėje. Jos dažniausiai palankios žmonėms, tačiau sukelia prisirišimą prie palaimos, religinės ekstazės būsenos, puikavimąsi savo dvasine pažanga. Ženklai rodantys, jog žmogus apsėstas Lha: švaros manija (jis rengsis švariais baltais drabužiais), kalbėdamas naudos daug sanskrito ar kitų senovinių šventų kalbų žodžių.
Šindže [gzhin rje] (sanskr. Jama) – „mirties dvasios“. Tai pusdievių klasė, siejama su mirtimi. Vaizduojami juodos spalvos nuožmiais demonais, jojančiais ant jaučio arba turinčiais jaučio galvas bei pasipuošusiais kaukolėmis ir žmogaus kaulais. Šios dvasios geba sukelti panišką mirties baimę, pasmerktumo, bejėgiškumo jausmą.
Mamo [ma mo] (sanskr. Matrika) – tai stipriausių moteriškos giminės nuožmių dvasių klasė. Jos skirstomos į karmines Mamo, gyvenančias sansaroje, bei Mamo, pasiekusias nušvitimą, kurios dažniausiai tampa Mokymo sergėtojomis. Tai gamtos dvasios, todėl jų ramybę gali sudrumsti niokojami miškai, deginamos šiukšlės, blogas kvapas, sukeliami gaisrai ir panašiai. Tokiu atveju Mamo kerštaudamos gali paskleisti epidemijas, marą, infekcines ligas, badą bei karus. Mamo vaizduojamos juodomis arba tamsiai rudomis, nuožmios išvaizdos moteriškomis būtybėmis apsijuosusiomis tigro kailiu arba žmogaus oda ir rankoje laikančiomis maišą su įvairiomis užkrečiamomis ligomis.
Dud [bdud] (sanskr. Mara arba Rudra). Sakoma, kad tai žmonių dvasios, kadaise nuožmiai priešinusios Mokymo skleidimui. Tai juodos spalvos būtybės sukeliančios kliūtis dvasiniam tobulėjimui. Jos galinčios sukelti panišką baime, gąsdinantį nebūties, tamsos bei gyvybinės jėgos netekimo jausmą. Šios demoniškos dvasios dažnai sukelia rimtas kliūtis bei sunkumus žmonių gyvenime. Jos pasireiškia monstrų pavidale ir gali veikti net nesudrumstus jų ramybės sukeldamos kliūtis viena po kitos. Jos nuožmios kaip ir Gjalpo klasės dvasios, ne tokios galingos. Be to Dud gali sukelti kvėpavimo ligas.
Cen [btsen] – tai labai galingi ir impulsyvūs demonai. Cen vaizduojami tamsiai raudonos spalvos kariais su šarvais ir ginklais. Jų terpė - raudona spalva. Šios dvasios gyvena raudonos spalvos uolose bei kalnuose todėl, kad raudona simbolizuoja apsaugą, kontrolę, jėgą bei agresiją. Senovėje kariai Tibete dažydavosi raudona spalva, kad pabrėžtu agresyvumą bei nuožmumą. Manoma, kad tai senovės vienuolių sulaužiusių priesaikas dvasios. Neretai Cenpavergti praktikuotojų galios tampa vienuolynų sergėtojais.
Šie demonai gali sukelti ūminius širdies skausmo priepuolius, paralyžių, bei kai kurias vėžio formas. Visas staiga atsirandančias provokacijas galima priskirti būtent šiai klasei. Be to, jos provokuoja žmoguje pasaulio, kaip agresyvios terpės, suvokimą tuo pačiu skatina priklausomybę nuo agresijos.
Gjalpo [rgyal po] – reiškia „valdovas“. Tai labai galingos ir nuožmios dvasios, nepalenkiamai tikinčios savo valdžios galia bei įtaka kitoms dvasioms ir gyvoms būtybėms. Kadaise Gjalpo buvo tantros praktikuotojai, tačiau savo praktikos dėka jie realizavo tik nepalenkiamą savo ego stiprybę, jomis gali būti ir praktikuotojai, sulaužę savo duotas samajas(tantriniai įžadai rišantys mokytoja ir mokinius), taip pat ir galingi joginai, mirties metu apimti pykčio priepuolio. Neigiamų jų praktikos vaisaus pasekmėje jie atgimė valdingų dvasių pavidalu. Taip vienintelė neigiama mintis mirties momentu gali paleisti per niek šio bei praeitų gyvenimų praktikos rezultatus.
Gjalpo vaizduojami kaip baltos spalvos vyriškos būtybės su skrybėle ant galvos bei ginklu rankose. Šie demonai kenkia aplinkiniams tiesiog iš pasitenkinimo, sukeldami kančias kitiems. Skirtingai nuo kitų demonų jie veikia net neturėdami tam jokios priežasties, net ir nesudrumstus jų ramybės jie gali užleisti įvairias psichines ligas, epilepsiją. Šios dvasios, sukeldamos įprasto gyvenimo griuvimo baimę, provokuoja žmones ieškoti prieglobsčio išorinėse socialinėse formose (politika, formalūs religijos aspektai ir t.t.), tokiu būdu atitraukdamos nuo tikrų dvasinių vertybių. Be to Tibeto medicinoje minima kad, AIDS liga buvo sukelta moteriškos giminės Gjalpo dvasių vadinamų Senmo [bsen mo]. Todėl ne veltui Tibeto lamos kalba, kad šios klasės poveikis šiuo metu stipriausias.
Nodžin [gnod sbyin] (sanskr. Jakša) – tai dvasios, gyvenančios kalnuose ir saugančios žemės gerybes bei lobius. Nodžin kur kas palankesnės žmonėms dvasios nei tarkim Cen. Tačiau moteriškos giminės Nodžin dvasios aprašomos kaip geriančios kraują žmogėdros. Šios klasės valdovu laikomas Vaišvarana [rnam thos sras] – šiaurės krypties bei lobių sergėtojas. Be to dvylika galingų Nodžin dvasių kadaise davė įžadus Medicinos Budai ir pasižadėjo saugoti tuos, kas skaito jo sutrą ar kartoja Medicinos Budos mantrą, todėl šios klasės dvasios tai pat surištos su medicina.
Šios dvasios provokuoja norą greitai pralobti, pavydą turtingiems žmonėms, prisirišimą prie sukauptų turtų, tame tarpe ir intelektualių. Ženklai, rodantys, kad žmogus yra apsėstasNodžin: iš maisto labiausiai patinka žuvis, greitas ėjimas, nekenčia atsiskyrėlių bei gydimo galias turinčių praktikuotojų, taip pat turi maniją lobio paieškoms.
Lu [klu] (sanskr. Naga) – dvasios, gyvenančios vandenyje arba požemiuose. Šių dvasių pasaulis dažnai turi angas vedančias į žmonių išmatavimą, tai – įvairūs šaltiniai ar ežerai. Todėl jas dažnai galima sutikti šaltiniuose, upėse, ežeruose, jūrose bei vandenynuose. Šios dvasios vaizduojamos gyvatžmogiais. Viršutinė jų kūno dalis žmogaus su virš galvos kylančiomis gyvatėmis, o apatinė tarsi gyvatės uodega. Lu dažnai garbinami kaip išminčiai bei slaptų Mokymo tekstų sergėtojai. Šios dvasios gali tapti kerštingomis, jei sudrumsta ar užteršta jų gyvenamoji terpė. Lu gali sukelti įvairias odos ligas, raupsus, bei psichines ligas. Dažnai Lu sukelia orientacijos praradimą, sąmonės aptemimą, panašų į narkotinį ar alkoholinį bei prisirišimą prie šios būsenos. Žmogus apsėstas vandens dvasios turės veriantį žvilgsnį, mėgstamiausias maistas pieno produktai, dažnai suvilgdo lūpas liežuviu, tįsta seilės, visad miega ant pilvo ir niekad neguli ant nugaros. Žmogui, įtakojamam Lu, sapnuojasi gyvatės, tarakonai, vorai ar kitos šlapios, gleivėtos būtybės.
Tai pagrindinės aštuonios demoniškų dvasių klasės. Tibete „aštuonioms klasėms“ dažnai aukojama norint nuraminti gamtos stichijas, iššaukti lietų ar priešingai nuraminti audrą. Vienas iš tokių ritualų dedže serdžem [sde brgyad gser skyems], kurio metu aukojant „auksinį gėrimą“ prišaukiami galingiausi „aštuonių klasių atstovai“ bei prašoma atlikti reikiamą veiksmą.
Be to, galima būtų paminėti daug kitų būtybių įtakojančių žmogaus gyvenimą bei gerovę. Štai keletas jų:
Sadag [sa bdag] – „žemės sergėtojai“. Šios dvasios elgiasi panašiai kaip ir Lu, tai yra niekad nekerštauja be reikalo. Tačiau sutrikdžius jas, kertant miškus ar atliekant žemės darbus, jos gali iššaukti daug ligų, sukelti badą ir panašiai.
Sinpo [srin po] – „demonai žmogėdros“. Demonai, besimaitinantys žmogaus mėsa. Žmogus, apsėstas šios dvasios, mėgsta žalią mėsą bei kalba labai grubiai.
Za [gza‘] – planetų dvasios. Labai galingos dvasios, valdančios planetas ir jų poveikį žmonėms bei kitoms būtybėms. Jų valdovas - galingasis Rahula. Šios dvasios gali iššaukti paralyžių, kai kurias epilepsijos formas bei vėžį.
Njėn [gnyan] – „pavojingi“. Nuožmios ir pavojingos dvasios, gyvenančios tarp dangaus ir žemės (oras, medžiai kalnai). Sudrumstus jų ramybę, jos gali iššaukti vėžį.
Teurang [theu ‘rang] - tai būtybių klasė gyvenanti "apatinėje danagaus" dalyje bei atmosferos sluoksnyje. Pasakojama, kad senovėje žmonių ir teurangų pasauliai persikirsdavo ir žmonės galėdavo betarpiškai su jais bendrauti, deja vėliau ši galimybė išnyko. Teurangai artimi bei palankūs žmonėms, be to jie labai azartiški. Iki šiol Tibete galima išgirsti lošėjus, iššaukiančius norimą skaičių teurangų kalba, prieš metant kauliuką. Manoma, kad taip galima sulaukti šių azartiškų būtybių pagalbos lošime. Tačiau šios būtybės taip pat gali sukelti ginčus, susiskaldymą, iššaukti pirmalaikę mirtį, kenkti vaikams bei įtakoti oro sąlygas.
Tai tik nedidelė dalelė žinomų žmogui nematomų būtybių. Tibeto medicinoje minima 101 liga, kuri pasireiškia dėl vienokio ar kitokio šių būtybių poveikio. Be to, didžioji dalis ligų, kurių priežastys galutinai neaiškios net vakarų medicinai, tokios kaip AIDS, vėžys ir panašiai priskiriamos būtent šių būtybių provokacijoms. Todėl Tibete, susidūrus su tokiomis ligomis, visų pirma atliekami ritualai pašalinantys šį neigiamą poveikį ir tik tuomet imamasi gydymo vaistais, kitaip liga nepasiduos gydimui.
Tam, kad išvengtų šių būtybių rūstybės, tibetiečiai, prieš atlikdami žemės darbus, kirsdami miškus ar tvenkdami upes ir panašiai, visada remiasi astrologija, pasirinkdami palankiausią tam dieną bei atlieka aukojimus vietinėms dvasioms.
Gyvendami harmonijoje su gamta, mes galime išvengti daugelio sunkių ligų bei kasdienių problemų, o aukodami aukas gamtos dvasioms, galime susilaukti jų palankumo ir pagalbos kasdieniame gyvenime.
Pema Sangdzin
Tiek Tibeto astrologijoje bei medicinoje, tiek ir religiniuose tekstuose minima begalės būtybių, kurių žmogus nemato, tačiau aiškiai gali pajusti jų poveikį sveikatai ar kasdieniame gyvenime. Pagrindinės ir galingiausios būtybės egzistuojančios visatoje skirstomos į aštuonias klases, tibetietiškai vadinamomis dedžed [sde brgyad]*. Šios „aštuonios klasės“ gali būti skirstomos į „išorines aštuonias klases“ [phyi yi sde brgyad], „vidines aštuonias klases“ [nang gi sde brgyad], „slaptas aštuonias klases“ [gsang ba‘i sde brgyad], „aukščiausias aštuonias klases“ [mchog gi sde brgyad], „magiškas aštuonias klases“ [sprul pa sde brgyad] bei „pasireiškiančias aštuonias klases“ [snang srid sde brgyad].
Žemiau pateikiamas bendras „aštuonių klasių“ aprašymas, bei jų galimas poveikis žmogaus gyvenime:
Lha [lha] (sanskr. Deva). Lha – tai bendras dievų ar pusdievių pavadinimas, taip pat reiškiantis ir vieną iš „aštuonių klasių“ dvasių grupę. Lha – dvasios, gyvenančios dangaus erdvėje. Jos dažniausiai palankios žmonėms, tačiau sukelia prisirišimą prie palaimos, religinės ekstazės būsenos, puikavimąsi savo dvasine pažanga. Ženklai rodantys, jog žmogus apsėstas Lha: švaros manija (jis rengsis švariais baltais drabužiais), kalbėdamas naudos daug sanskrito ar kitų senovinių šventų kalbų žodžių.
Šindže [gzhin rje] (sanskr. Jama) – „mirties dvasios“. Tai pusdievių klasė, siejama su mirtimi. Vaizduojami juodos spalvos nuožmiais demonais, jojančiais ant jaučio arba turinčiais jaučio galvas bei pasipuošusiais kaukolėmis ir žmogaus kaulais. Šios dvasios geba sukelti panišką mirties baimę, pasmerktumo, bejėgiškumo jausmą.
Mamo [ma mo] (sanskr. Matrika) – tai stipriausių moteriškos giminės nuožmių dvasių klasė. Jos skirstomos į karmines Mamo, gyvenančias sansaroje, bei Mamo, pasiekusias nušvitimą, kurios dažniausiai tampa Mokymo sergėtojomis. Tai gamtos dvasios, todėl jų ramybę gali sudrumsti niokojami miškai, deginamos šiukšlės, blogas kvapas, sukeliami gaisrai ir panašiai. Tokiu atveju Mamo kerštaudamos gali paskleisti epidemijas, marą, infekcines ligas, badą bei karus. Mamo vaizduojamos juodomis arba tamsiai rudomis, nuožmios išvaizdos moteriškomis būtybėmis apsijuosusiomis tigro kailiu arba žmogaus oda ir rankoje laikančiomis maišą su įvairiomis užkrečiamomis ligomis.
Dud [bdud] (sanskr. Mara arba Rudra). Sakoma, kad tai žmonių dvasios, kadaise nuožmiai priešinusios Mokymo skleidimui. Tai juodos spalvos būtybės sukeliančios kliūtis dvasiniam tobulėjimui. Jos galinčios sukelti panišką baime, gąsdinantį nebūties, tamsos bei gyvybinės jėgos netekimo jausmą. Šios demoniškos dvasios dažnai sukelia rimtas kliūtis bei sunkumus žmonių gyvenime. Jos pasireiškia monstrų pavidale ir gali veikti net nesudrumstus jų ramybės sukeldamos kliūtis viena po kitos. Jos nuožmios kaip ir Gjalpo klasės dvasios, ne tokios galingos. Be to Dud gali sukelti kvėpavimo ligas.
Cen [btsen] – tai labai galingi ir impulsyvūs demonai. Cen vaizduojami tamsiai raudonos spalvos kariais su šarvais ir ginklais. Jų terpė - raudona spalva. Šios dvasios gyvena raudonos spalvos uolose bei kalnuose todėl, kad raudona simbolizuoja apsaugą, kontrolę, jėgą bei agresiją. Senovėje kariai Tibete dažydavosi raudona spalva, kad pabrėžtu agresyvumą bei nuožmumą. Manoma, kad tai senovės vienuolių sulaužiusių priesaikas dvasios. Neretai Cenpavergti praktikuotojų galios tampa vienuolynų sergėtojais.
Šie demonai gali sukelti ūminius širdies skausmo priepuolius, paralyžių, bei kai kurias vėžio formas. Visas staiga atsirandančias provokacijas galima priskirti būtent šiai klasei. Be to, jos provokuoja žmoguje pasaulio, kaip agresyvios terpės, suvokimą tuo pačiu skatina priklausomybę nuo agresijos.
Gjalpo [rgyal po] – reiškia „valdovas“. Tai labai galingos ir nuožmios dvasios, nepalenkiamai tikinčios savo valdžios galia bei įtaka kitoms dvasioms ir gyvoms būtybėms. Kadaise Gjalpo buvo tantros praktikuotojai, tačiau savo praktikos dėka jie realizavo tik nepalenkiamą savo ego stiprybę, jomis gali būti ir praktikuotojai, sulaužę savo duotas samajas(tantriniai įžadai rišantys mokytoja ir mokinius), taip pat ir galingi joginai, mirties metu apimti pykčio priepuolio. Neigiamų jų praktikos vaisaus pasekmėje jie atgimė valdingų dvasių pavidalu. Taip vienintelė neigiama mintis mirties momentu gali paleisti per niek šio bei praeitų gyvenimų praktikos rezultatus.
Gjalpo vaizduojami kaip baltos spalvos vyriškos būtybės su skrybėle ant galvos bei ginklu rankose. Šie demonai kenkia aplinkiniams tiesiog iš pasitenkinimo, sukeldami kančias kitiems. Skirtingai nuo kitų demonų jie veikia net neturėdami tam jokios priežasties, net ir nesudrumstus jų ramybės jie gali užleisti įvairias psichines ligas, epilepsiją. Šios dvasios, sukeldamos įprasto gyvenimo griuvimo baimę, provokuoja žmones ieškoti prieglobsčio išorinėse socialinėse formose (politika, formalūs religijos aspektai ir t.t.), tokiu būdu atitraukdamos nuo tikrų dvasinių vertybių. Be to Tibeto medicinoje minima kad, AIDS liga buvo sukelta moteriškos giminės Gjalpo dvasių vadinamų Senmo [bsen mo]. Todėl ne veltui Tibeto lamos kalba, kad šios klasės poveikis šiuo metu stipriausias.
Nodžin [gnod sbyin] (sanskr. Jakša) – tai dvasios, gyvenančios kalnuose ir saugančios žemės gerybes bei lobius. Nodžin kur kas palankesnės žmonėms dvasios nei tarkim Cen. Tačiau moteriškos giminės Nodžin dvasios aprašomos kaip geriančios kraują žmogėdros. Šios klasės valdovu laikomas Vaišvarana [rnam thos sras] – šiaurės krypties bei lobių sergėtojas. Be to dvylika galingų Nodžin dvasių kadaise davė įžadus Medicinos Budai ir pasižadėjo saugoti tuos, kas skaito jo sutrą ar kartoja Medicinos Budos mantrą, todėl šios klasės dvasios tai pat surištos su medicina.
Šios dvasios provokuoja norą greitai pralobti, pavydą turtingiems žmonėms, prisirišimą prie sukauptų turtų, tame tarpe ir intelektualių. Ženklai, rodantys, kad žmogus yra apsėstasNodžin: iš maisto labiausiai patinka žuvis, greitas ėjimas, nekenčia atsiskyrėlių bei gydimo galias turinčių praktikuotojų, taip pat turi maniją lobio paieškoms.
Lu [klu] (sanskr. Naga) – dvasios, gyvenančios vandenyje arba požemiuose. Šių dvasių pasaulis dažnai turi angas vedančias į žmonių išmatavimą, tai – įvairūs šaltiniai ar ežerai. Todėl jas dažnai galima sutikti šaltiniuose, upėse, ežeruose, jūrose bei vandenynuose. Šios dvasios vaizduojamos gyvatžmogiais. Viršutinė jų kūno dalis žmogaus su virš galvos kylančiomis gyvatėmis, o apatinė tarsi gyvatės uodega. Lu dažnai garbinami kaip išminčiai bei slaptų Mokymo tekstų sergėtojai. Šios dvasios gali tapti kerštingomis, jei sudrumsta ar užteršta jų gyvenamoji terpė. Lu gali sukelti įvairias odos ligas, raupsus, bei psichines ligas. Dažnai Lu sukelia orientacijos praradimą, sąmonės aptemimą, panašų į narkotinį ar alkoholinį bei prisirišimą prie šios būsenos. Žmogus apsėstas vandens dvasios turės veriantį žvilgsnį, mėgstamiausias maistas pieno produktai, dažnai suvilgdo lūpas liežuviu, tįsta seilės, visad miega ant pilvo ir niekad neguli ant nugaros. Žmogui, įtakojamam Lu, sapnuojasi gyvatės, tarakonai, vorai ar kitos šlapios, gleivėtos būtybės.
Tai pagrindinės aštuonios demoniškų dvasių klasės. Tibete „aštuonioms klasėms“ dažnai aukojama norint nuraminti gamtos stichijas, iššaukti lietų ar priešingai nuraminti audrą. Vienas iš tokių ritualų dedže serdžem [sde brgyad gser skyems], kurio metu aukojant „auksinį gėrimą“ prišaukiami galingiausi „aštuonių klasių atstovai“ bei prašoma atlikti reikiamą veiksmą.
Be to, galima būtų paminėti daug kitų būtybių įtakojančių žmogaus gyvenimą bei gerovę. Štai keletas jų:
Sadag [sa bdag] – „žemės sergėtojai“. Šios dvasios elgiasi panašiai kaip ir Lu, tai yra niekad nekerštauja be reikalo. Tačiau sutrikdžius jas, kertant miškus ar atliekant žemės darbus, jos gali iššaukti daug ligų, sukelti badą ir panašiai.
Sinpo [srin po] – „demonai žmogėdros“. Demonai, besimaitinantys žmogaus mėsa. Žmogus, apsėstas šios dvasios, mėgsta žalią mėsą bei kalba labai grubiai.
Za [gza‘] – planetų dvasios. Labai galingos dvasios, valdančios planetas ir jų poveikį žmonėms bei kitoms būtybėms. Jų valdovas - galingasis Rahula. Šios dvasios gali iššaukti paralyžių, kai kurias epilepsijos formas bei vėžį.
Njėn [gnyan] – „pavojingi“. Nuožmios ir pavojingos dvasios, gyvenančios tarp dangaus ir žemės (oras, medžiai kalnai). Sudrumstus jų ramybę, jos gali iššaukti vėžį.
Teurang [theu ‘rang] - tai būtybių klasė gyvenanti "apatinėje danagaus" dalyje bei atmosferos sluoksnyje. Pasakojama, kad senovėje žmonių ir teurangų pasauliai persikirsdavo ir žmonės galėdavo betarpiškai su jais bendrauti, deja vėliau ši galimybė išnyko. Teurangai artimi bei palankūs žmonėms, be to jie labai azartiški. Iki šiol Tibete galima išgirsti lošėjus, iššaukiančius norimą skaičių teurangų kalba, prieš metant kauliuką. Manoma, kad taip galima sulaukti šių azartiškų būtybių pagalbos lošime. Tačiau šios būtybės taip pat gali sukelti ginčus, susiskaldymą, iššaukti pirmalaikę mirtį, kenkti vaikams bei įtakoti oro sąlygas.
Tai tik nedidelė dalelė žinomų žmogui nematomų būtybių. Tibeto medicinoje minima 101 liga, kuri pasireiškia dėl vienokio ar kitokio šių būtybių poveikio. Be to, didžioji dalis ligų, kurių priežastys galutinai neaiškios net vakarų medicinai, tokios kaip AIDS, vėžys ir panašiai priskiriamos būtent šių būtybių provokacijoms. Todėl Tibete, susidūrus su tokiomis ligomis, visų pirma atliekami ritualai pašalinantys šį neigiamą poveikį ir tik tuomet imamasi gydymo vaistais, kitaip liga nepasiduos gydimui.
Tam, kad išvengtų šių būtybių rūstybės, tibetiečiai, prieš atlikdami žemės darbus, kirsdami miškus ar tvenkdami upes ir panašiai, visada remiasi astrologija, pasirinkdami palankiausią tam dieną bei atlieka aukojimus vietinėms dvasioms.
Gyvendami harmonijoje su gamta, mes galime išvengti daugelio sunkių ligų bei kasdienių problemų, o aukodami aukas gamtos dvasioms, galime susilaukti jų palankumo ir pagalbos kasdieniame gyvenime.
Pema Sangdzin