DIETA TRADICINĖJE TIBETO MEDICINOJE
Tradicinėje Tibeto medicinoje taikomi keturi gydymo būdai, tai - dieta, gyvensena, gydymas vaistais bei išorinėmis terapijomis.
Žemiau pateikiamas gydymas dieta ir rekomendacijos, remiantis tradicinės Tibeto medicinos teorija. Jos skirtos „vėjo“, „tulžies“ ir „gleivių“ konstitucijos žmonėms, bei žmonėms turintiems šių „trijų kaltininkų“ [nyes-pa gsum] sutrikimus. Šie patarimai taikomi esant vieno „kaltininko“ sutrikimo atveju. Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko kombinuoti sutrikimai, tokie kaip: „vėjo-gleivių“ arba „šalto vėjo“, „tulžies-vėjo“ arba „karšto vėjo“, „rudųjų gleivių“ [bad-kan smug-po], bei kiti kombinuoti sutrikimai. Atsižvelgiant į sutrikimus, sudaroma individuali dieta. Rekomenduojami maisto produktai bei skoniai, kurie turėtų dominuoti dietoje. Vengtinų produktų vartojimą derėtu sumažinti, arba derinti juos su tais, kurie padeda konkrečiu atveju.
Bendri patarimai:
Kad sklandžiai vyktų virškinimo procesas, skrandžio tūris turi būti užpildytas 2/4 maisto, 1/4 skysčių ir 1/4 turi likti tuščias. Taip pat nevalgykite, kol prieš tai valgytas maistas nebus visiškai suvirškintas.
Skysčių vartojimas:
Norint atsikratyti viršsvorio, patariama skysčius gerti prieš valgį. Geriausiai tam tinka šiltas, virintas vanduo su medumi.
Jei norite priaugti svorio, skysčius vartokite po valgio.
Norėdami išlaikyti esamą konstituciją, skysčius vartokite valgio metu.
Paros skysčių norma nėra reglamentuojama, tai individualu. Todėl reikia gerti tiek, kiek reikalauja pats organizmas. „Vėjo“ ir „gleivių“ atveju patariama vartoti tik šiltus gėrimus. Geriausiai tam tinka šiltas vanduo. „Vėjo“ atveju – vanduo, pasaldintas melasa, o „gleivių“ - medumi. „Tulžies“ atveju geriausiai tiks virintas ataušintas vanduo.
Virintą vandenį geriausiai sunaudoti per 2-3 valandas. Parą prastovėjęs virintas vanduo tampa nuodais.
Jokiu būdu nevartokite šalto vandens būdami pirtyje!
Netinkamas maistas:
Venkite seno, supelijusio, antrą kartą šildyto ar pridegusio maisto, nes tampa sunkus ir kenks „virškinimo ugniai“. Dėl tos pačios priežasties venkite šaltų gėrimų prieš ar iškart po valgio. Neprinokę grūdai, daržovės ar vaisiai, bus sunkiai virškinami. Pernokusios daržovės ir vaisiai taip pat taps „sunkūs“ ir kenks „virškinimo ugniai“. Konservantai maistą padaro sunkiai skaidomu, todėl apsunkina virškinimo procesą ir kenkia „virškinimo ugniai“.
Nesuderinami maisto produktai:
Venkite nesuderinamų produktų. Taip pat tarp šių produktų vartojimo turėtų praeiti ne mažiau kaip 6 valandos, nes jie kenks „virškinimo ugniai“.
Atskiros rekomendacijos:
Skoniai:
Saldaus skonio maistas padės esant „vėjo“ ir „tulžies“ sutrikimams, bet kenks „gleivėm“.
Saldžiarūgštis skonis tiks „vėjo“ ir kraujo ligoms.
Rūgštus skonis tiks esant „gleivių“ sutrikimui, bet kenks „tulžiai“.
Sūrus skonis tiks „vėjui“ ir „gleivėms“, bet kenks „tulžies“ ir kraujo ligoms.
Kartus skonis tiks „tulžies“ sutrikimams, bet kenks „vėjui“ ir „gleivėms“.
Aitrus (sutraukiantis) skonis padės esant „tulžies“ sutrikimui, bet kenks „vėjui“ ir „gleivėms“.
Aštrus skonis padės „gleivėm“ , bet kenks „tulžiai“. Naudojant dideliais kiekiais, kenks „vėjui“.
Vėjas [rlung]:
Maistas turėtų būti šiltas, maistingas, aliejingas, sunkus. Mityba reguliari.
Grūdai bei sėklos: kviečiai, miežiai, soros (nedaug), seni ryžiai, rudi ryžiai, rugiai, riešutai, sezamo sėklos, linų sėmenys, saulėgrąžos, sojos pupelės, daiginti grūdai (jei stipri „virškinimo ugnis“).
Mėsa: aviena, švilpiko mėsa, ūdros mėsa, džiovinta metų senumo mėsa, riebi žuvis, antiena, vištiena, kalakutiena, triušiena, gyvūnų taukai bei kaulų čiulpai.
Pieno produktai: avies pienas ir sviestas, avies sūris, lydytas sviestas ghi, grietinė, grietinėlė, metų senumo sviestas.
Aliejus: garstyčių aliejus, sezamo aliejus, linų sėmenų aliejus, graikiškų riešutų aliejus, saulėgrąžų aliejus.
Daržovės: svogūnas (virtas), česnakas, jaunas baltasis ridikas, topinambai, bulvės, morkos, baklažanai, grybai, kukurūzai, morkos, kalafiorai, šparagai, ropė, cukinija, špinatai, grybai.
Vaisiai: prinokę bananai, kokosas, gervuogės, avietės, granatai, abrikosai, šviežios figos ir datulės, nektarinai, mango, avokadai, džiovinti vaisiai.
Paruoštas maistas: skysta ryžių sriuba, mėsos buljonas, dilgelių sriuba, makaronų sriuba, kiaušiniai, tofu, kaulų buljonas.
Prieskoniai: česnakas, asafetida, muskatas, kuminas, kmynas, pankolis, melasa, jūros druska, juodoji druska, sojos sausas, kalendra, gvazdikėlis, cinamonas, kardamonas.
Gėrimai: šiltas vanduo, avies pienas, šiltas karvės pienas, nestiprus jaunas alkoholis (bragė).
Vengti: kiaulienos, ledų, šaltų gėrimų, energetinių ir gazuotų gėrimų, stiprios arbatos, kavos, labai aštraus, lengvo, nemaistingo, termiškai neapdoroto ar šalto maisto, neprinokusių vaisių, obuolių, citrinos kartu su medumi, raudonų serbentų, žirnių, kininių kopūstų, brokolių, ožkos ar karvės pieno raugintų produktų, daug žalumynų.
Tulžis [mhris-pa]:
Turėtų dominuoti šviežias, vėsus maistas, žalumynai.
Grūdai bei sėklos: kviečiai, miežiai, soros, ryžiai, rugiai, žali žirneliai, lęšiai, avinžirniai, avižos, linų sėmenys, soja.
Mėsa: ožkos mėsa, jautiena, veršiena, kiauliena, laukinių žolėdžių gyvūnų mėsa.
Pieno produktai: karvės ir ožkos pienas, šviežias karvės ar ožkos sviestas, rūgpienis, pasukos.
Aliejus: alyvuogių aliejus.
Daržovės: jaunas baltasis ridikas, morkos, salotos, kopūstai, kukurūzai, burokai, cukinija, salieras.
Vaisiai: greipfrutas, vynuogės, razinos, obuoliai, persikai, arbūzai, ananasai, vyšnios, braškės, datulės, figos.
Paruoštas maistas: kartaus skonio maistas, ryžių sriuba, balta duona, šaltibarščiai, daržovių salotos.
Prieskoniai: šafranas, ciberžolė, rudas cukrus.
Gėrimai: virintas ataušintas vanduo (ne senesnis kaip 24 valandų), pasukos, rūgpienis, nedidelis kiekis alaus.
Vengti: aštraus ir sūraus maisto, karšto ir aliejingo maisto, avienos, alkoholio, baklažanų, ropės, virtų pomidorų, svogūnų, česnako, pupų.
Gleivės [bad-kan]:
Maistas turi būti šviežias, šiltas ir lengvas. Geriau valgyti po nedaug, vengti užkandžiavimo tarp valgių. Taip pat nevalgyti, kol prieš tai suvalgytas maistas nebus visiškai suvirškintas. Vengti miego po valgio.
Grūdai bei sėklos: seni ryžiai, lęšiai, pupos.
Mėsa: aviena, triušiena, ūdros mėsa, žuvis, vištiena, laukinių plėšrių gyvūnų bei vandenyje gyvenančių gyvūnų mėsa, kaulų čiulpai.
Pieno produktai: avies pienas, arklio pienas.
Aliejus: sezamo aliejus.
Daržovės: česnakas, jauni ridikėliai, jauna ropė, rabarbaras, imbiero šaknis, jaunos morkos.
Vaisiai: džiovinti vaisiai, šaltalankiai, granatai.
Paruoštas maistas: skysta ryžių sriuba, aštrus, šiltas ir lengvai virškinamas maistas, skrudinti ryžiai.
Prieskoniai: imbieras, ilgasis pipiras, juodasis pipiras, granatų sėklos, jūros druska, juodoji druska, medus, kalendra, kuminas, kmynai, kardamonas.
Gėrimai: šiltas vanduo, stiprus alkoholis nedideliais kiekiais, aštri prieskoninė arbata.
Vengti: saldaus skonio, riebaus maisto, ledų, šaltų bei gazuotų gėrimų, sunkaus bei pasenusio maisto, mangų, persikų, arbūzų, ananasų, greipfrutų, obuolių, kriaušių, braškių, miltinių, cukraus, melasos, žirnių, runkelių, burokų, grybų, petražolės, sorų, sojos produktų, saliero, ropės, šviežių bei raugintų kopūstų, karvės ir ožkos pieno bei rūgpienio, kavos.
Žemiau pateikiamas gydymas dieta ir rekomendacijos, remiantis tradicinės Tibeto medicinos teorija. Jos skirtos „vėjo“, „tulžies“ ir „gleivių“ konstitucijos žmonėms, bei žmonėms turintiems šių „trijų kaltininkų“ [nyes-pa gsum] sutrikimus. Šie patarimai taikomi esant vieno „kaltininko“ sutrikimo atveju. Tačiau praktikoje dažnai pasitaiko kombinuoti sutrikimai, tokie kaip: „vėjo-gleivių“ arba „šalto vėjo“, „tulžies-vėjo“ arba „karšto vėjo“, „rudųjų gleivių“ [bad-kan smug-po], bei kiti kombinuoti sutrikimai. Atsižvelgiant į sutrikimus, sudaroma individuali dieta. Rekomenduojami maisto produktai bei skoniai, kurie turėtų dominuoti dietoje. Vengtinų produktų vartojimą derėtu sumažinti, arba derinti juos su tais, kurie padeda konkrečiu atveju.
Bendri patarimai:
Kad sklandžiai vyktų virškinimo procesas, skrandžio tūris turi būti užpildytas 2/4 maisto, 1/4 skysčių ir 1/4 turi likti tuščias. Taip pat nevalgykite, kol prieš tai valgytas maistas nebus visiškai suvirškintas.
Skysčių vartojimas:
Norint atsikratyti viršsvorio, patariama skysčius gerti prieš valgį. Geriausiai tam tinka šiltas, virintas vanduo su medumi.
Jei norite priaugti svorio, skysčius vartokite po valgio.
Norėdami išlaikyti esamą konstituciją, skysčius vartokite valgio metu.
Paros skysčių norma nėra reglamentuojama, tai individualu. Todėl reikia gerti tiek, kiek reikalauja pats organizmas. „Vėjo“ ir „gleivių“ atveju patariama vartoti tik šiltus gėrimus. Geriausiai tam tinka šiltas vanduo. „Vėjo“ atveju – vanduo, pasaldintas melasa, o „gleivių“ - medumi. „Tulžies“ atveju geriausiai tiks virintas ataušintas vanduo.
Virintą vandenį geriausiai sunaudoti per 2-3 valandas. Parą prastovėjęs virintas vanduo tampa nuodais.
Jokiu būdu nevartokite šalto vandens būdami pirtyje!
Netinkamas maistas:
Venkite seno, supelijusio, antrą kartą šildyto ar pridegusio maisto, nes tampa sunkus ir kenks „virškinimo ugniai“. Dėl tos pačios priežasties venkite šaltų gėrimų prieš ar iškart po valgio. Neprinokę grūdai, daržovės ar vaisiai, bus sunkiai virškinami. Pernokusios daržovės ir vaisiai taip pat taps „sunkūs“ ir kenks „virškinimo ugniai“. Konservantai maistą padaro sunkiai skaidomu, todėl apsunkina virškinimo procesą ir kenkia „virškinimo ugniai“.
Nesuderinami maisto produktai:
- Žuvis ir pienas
- Pienas ir vaisiai
- Žuvis ir kiaušiniai
- Virti ankštiniai su rūgpieniu arba cukrumi
- Alkoholis ir šviežiai surauginti pieno produktai
- Grybai kepti garstyčių aliejuje
- Vištiena ir rauginti pieno produktai
- Vištiena su aliejum ir medum lygiom dalim
- Mėsa ir pieno produktai
- Mėsa ir rūgštūs alkoholiniai gėrimai
- Mėsa ir skrudintų grūdų miltai
- Pienas ir rūgštūs produktai
Venkite nesuderinamų produktų. Taip pat tarp šių produktų vartojimo turėtų praeiti ne mažiau kaip 6 valandos, nes jie kenks „virškinimo ugniai“.
Atskiros rekomendacijos:
Skoniai:
Saldaus skonio maistas padės esant „vėjo“ ir „tulžies“ sutrikimams, bet kenks „gleivėm“.
Saldžiarūgštis skonis tiks „vėjo“ ir kraujo ligoms.
Rūgštus skonis tiks esant „gleivių“ sutrikimui, bet kenks „tulžiai“.
Sūrus skonis tiks „vėjui“ ir „gleivėms“, bet kenks „tulžies“ ir kraujo ligoms.
Kartus skonis tiks „tulžies“ sutrikimams, bet kenks „vėjui“ ir „gleivėms“.
Aitrus (sutraukiantis) skonis padės esant „tulžies“ sutrikimui, bet kenks „vėjui“ ir „gleivėms“.
Aštrus skonis padės „gleivėm“ , bet kenks „tulžiai“. Naudojant dideliais kiekiais, kenks „vėjui“.
Vėjas [rlung]:
Maistas turėtų būti šiltas, maistingas, aliejingas, sunkus. Mityba reguliari.
Grūdai bei sėklos: kviečiai, miežiai, soros (nedaug), seni ryžiai, rudi ryžiai, rugiai, riešutai, sezamo sėklos, linų sėmenys, saulėgrąžos, sojos pupelės, daiginti grūdai (jei stipri „virškinimo ugnis“).
Mėsa: aviena, švilpiko mėsa, ūdros mėsa, džiovinta metų senumo mėsa, riebi žuvis, antiena, vištiena, kalakutiena, triušiena, gyvūnų taukai bei kaulų čiulpai.
Pieno produktai: avies pienas ir sviestas, avies sūris, lydytas sviestas ghi, grietinė, grietinėlė, metų senumo sviestas.
Aliejus: garstyčių aliejus, sezamo aliejus, linų sėmenų aliejus, graikiškų riešutų aliejus, saulėgrąžų aliejus.
Daržovės: svogūnas (virtas), česnakas, jaunas baltasis ridikas, topinambai, bulvės, morkos, baklažanai, grybai, kukurūzai, morkos, kalafiorai, šparagai, ropė, cukinija, špinatai, grybai.
Vaisiai: prinokę bananai, kokosas, gervuogės, avietės, granatai, abrikosai, šviežios figos ir datulės, nektarinai, mango, avokadai, džiovinti vaisiai.
Paruoštas maistas: skysta ryžių sriuba, mėsos buljonas, dilgelių sriuba, makaronų sriuba, kiaušiniai, tofu, kaulų buljonas.
Prieskoniai: česnakas, asafetida, muskatas, kuminas, kmynas, pankolis, melasa, jūros druska, juodoji druska, sojos sausas, kalendra, gvazdikėlis, cinamonas, kardamonas.
Gėrimai: šiltas vanduo, avies pienas, šiltas karvės pienas, nestiprus jaunas alkoholis (bragė).
Vengti: kiaulienos, ledų, šaltų gėrimų, energetinių ir gazuotų gėrimų, stiprios arbatos, kavos, labai aštraus, lengvo, nemaistingo, termiškai neapdoroto ar šalto maisto, neprinokusių vaisių, obuolių, citrinos kartu su medumi, raudonų serbentų, žirnių, kininių kopūstų, brokolių, ožkos ar karvės pieno raugintų produktų, daug žalumynų.
Tulžis [mhris-pa]:
Turėtų dominuoti šviežias, vėsus maistas, žalumynai.
Grūdai bei sėklos: kviečiai, miežiai, soros, ryžiai, rugiai, žali žirneliai, lęšiai, avinžirniai, avižos, linų sėmenys, soja.
Mėsa: ožkos mėsa, jautiena, veršiena, kiauliena, laukinių žolėdžių gyvūnų mėsa.
Pieno produktai: karvės ir ožkos pienas, šviežias karvės ar ožkos sviestas, rūgpienis, pasukos.
Aliejus: alyvuogių aliejus.
Daržovės: jaunas baltasis ridikas, morkos, salotos, kopūstai, kukurūzai, burokai, cukinija, salieras.
Vaisiai: greipfrutas, vynuogės, razinos, obuoliai, persikai, arbūzai, ananasai, vyšnios, braškės, datulės, figos.
Paruoštas maistas: kartaus skonio maistas, ryžių sriuba, balta duona, šaltibarščiai, daržovių salotos.
Prieskoniai: šafranas, ciberžolė, rudas cukrus.
Gėrimai: virintas ataušintas vanduo (ne senesnis kaip 24 valandų), pasukos, rūgpienis, nedidelis kiekis alaus.
Vengti: aštraus ir sūraus maisto, karšto ir aliejingo maisto, avienos, alkoholio, baklažanų, ropės, virtų pomidorų, svogūnų, česnako, pupų.
Gleivės [bad-kan]:
Maistas turi būti šviežias, šiltas ir lengvas. Geriau valgyti po nedaug, vengti užkandžiavimo tarp valgių. Taip pat nevalgyti, kol prieš tai suvalgytas maistas nebus visiškai suvirškintas. Vengti miego po valgio.
Grūdai bei sėklos: seni ryžiai, lęšiai, pupos.
Mėsa: aviena, triušiena, ūdros mėsa, žuvis, vištiena, laukinių plėšrių gyvūnų bei vandenyje gyvenančių gyvūnų mėsa, kaulų čiulpai.
Pieno produktai: avies pienas, arklio pienas.
Aliejus: sezamo aliejus.
Daržovės: česnakas, jauni ridikėliai, jauna ropė, rabarbaras, imbiero šaknis, jaunos morkos.
Vaisiai: džiovinti vaisiai, šaltalankiai, granatai.
Paruoštas maistas: skysta ryžių sriuba, aštrus, šiltas ir lengvai virškinamas maistas, skrudinti ryžiai.
Prieskoniai: imbieras, ilgasis pipiras, juodasis pipiras, granatų sėklos, jūros druska, juodoji druska, medus, kalendra, kuminas, kmynai, kardamonas.
Gėrimai: šiltas vanduo, stiprus alkoholis nedideliais kiekiais, aštri prieskoninė arbata.
Vengti: saldaus skonio, riebaus maisto, ledų, šaltų bei gazuotų gėrimų, sunkaus bei pasenusio maisto, mangų, persikų, arbūzų, ananasų, greipfrutų, obuolių, kriaušių, braškių, miltinių, cukraus, melasos, žirnių, runkelių, burokų, grybų, petražolės, sorų, sojos produktų, saliero, ropės, šviežių bei raugintų kopūstų, karvės ir ožkos pieno bei rūgpienio, kavos.
Pema Sangdzin
